2018 rugpjūčio 29
Mūsų šimtmečio Pasaka

Stovykla kaip visuomet prasidėjo būrių prisistatymais bei šūkiais. Vaikai nuo pat pirmosios stovyklos dienos labai entuziastingai žiūrėjo į tautišką pamainos tematiką. Tai puikiai atsispindinėjo jų kuriamų šūkių eilutėse bei pirmuosiuose pasirodymuose ant scenos.

Pasakos dainų šventės metu būriai demonstravo savo tautinių šokių įgūdžius, scenoje vis dažniau skambėjo folkloriniai muzikos garsai, dekoracijose ir kostiumuose atsispindėjo tautiniai raštai bei elementai. Stovyklautojai nevengė ekspermentuoti ir tautiškumą perteikti moderniai ir nestandartiškai.

Šimtmečio skulptūrų parko diena taip pat nustebino savo išradingumu. Kiekvienas būrys stengėsi surasti simbolį, kuris jiems labiausiai atspindėtų Lietuvišką dvasią. Geltona, žalia ir raudona spalvos nudažė vaikų pirštų galiukus, šiaudai, šakelės, kankorėžiai virto gandrais, trispalvė buvo tvirtinama prie kosminių raketų. Visą dieną stovyklautojai triūsė prie skulptūros detalių, o vakarinio pristatymo metu skambėjo eilėraščių Lietuvai eilutės bei gyvų skulptūrų instaliacijos. Kasmet dešimt stovyklos dienų atrodo praskrenda vis greičiau. Lietuviško kino festivalis, stovyklos dalyviams suteikė galimybę objektyvo pagalba įamžinti žinutę, skirtą šimtmečio minėjimui, o protų mūšis, kuriame dalyvavo vakarinio renginio metu, patikrino stovyklautojų žinias apie Lietuvą.

Stovyklos pamainai įpusėjus, vaikų laukė lietuvių liaudies žaidynės. Jose be įprastinių sporto šakų stovyklautojai galėjo išbandyti savo jėgas ir lietuvių liaudies žaidimuose: lokio uodegos traukime, lenktynėse maišuose. Nugalėjus draugystei ir pasimėgavus renginiu, beveik kaip ir kas vakarą, stovyklautojai prieš skubėdami į savo lovas bent keletą minučių stabtelėdavo ir užversdavo galvą į žvaigždėtą rugpjūčio dangų. Juk jis toks pat kaip prieš šimtą metų! Šią vasarą stovyklautojus labiau nei įprastai lepino geri orai, todėl vakarinių renginių idėjas generuoti padėdavo šiltas jūros vanduo ir žandus kutenantys saulės spinduliai. Dienos metu stovyklautojai diskutavo apie reikšmingas idėjas ir įvykius nutikusias Lietuvai bei ieškojo įdomiausio būdo pristatyti jas vakarinio renginio metu.

Septintąją stovyklos dieną aplankę delfinus, ruonius, pasikarstė ant medžių šakų, stovyklautojai jėgų nestokojo iki pat vakaro, kuomet vyko šokių maratonas. Jame stovyklos dalyviai šoko ir trypė

pasidabinę šiaudinėmis skrybėlėmis, tautinėmis juostomis ar sijonais. Kaip ir kiekvienais metais, stovyklos pamainą vainikavo teatro festivalis, kuris šiais metais turėjo pasakų ir padavimų atspalvį. Stovyklautojai itin atsakingai rūpinosi tinkamais kostiumais, dekoracijomis, šokiais, jog sugebėtų perteikti tikrąją lietuviškos tautosakos dvasią.

Paskutinę naktį visiems susėdus prie laužo, lūpose skambant visiems pažįstamoms lietuviškoms dainoms, ne vieno stovyklautojo skruostu riedėjo liūdesio ašara, paskui kurią sekė juokas ir pažadai susitikti kitąmet.

Būrio vadovė Deimantė. Pasaka. 2018

Kitos naujienos