2016 rugpjūčio 01
Kaip Veprių stovykloje šifravome laimės kodą

Stovykla – tai sukurtas mažas atskiras gyvenimas, kuriame atrandi naujus draugus, išbandai įvairius nutikimus, nuotykius, dar nepatirtus iššūkius. Stovykla - tai vieta, kur mokomasi kurti santykius, suprasti kitą, ugdyti savo charakterį, kelti prasmingus klausimus ir džiugiai, jaunatviškai, išmintingai praleisti vasariškas dienas. Čia sugrįžta jau pabuvoję, jie pasikviečia savo bendraamžius draugus ir taip ratas plečiasi... Veprių stovykloje praleista vasara ugdo ir augina vaikus, skatina patirti pažinimo džiaugsmą, empatiją, priimti kitokius šalia esančius žmones, jiems pagelbėti, tobulėti patiems.

Jau šeštus metus Ukmergės švietimo centras kartu Ukmergės r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuru organizavo stovyklą Veprių laisvalaikio užimtumo ir turizmo filiale. Stovyklos Programą „Šventosios vingiai. Laimės kodas – sveikatos lobiai“ dalinai finansavo Švietimo mainų paramos fondo TAPK projektas, Ukmergės rajono savivaldybės sveikatinimo projektas, tėveliai bei rėmėjai.

Sveikatos lobių paieškose dalyvavo stovyklautojai iš Kelmės, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Širvintų, Pabradės, Visagino ir Ukmergės ugdymo įstaigų, buvo lietuvaitė iš Londono. Kartu stovyklavo Izidorius, vaikinas turintis negalią, tačiau labai mėgstantis bendrauti, dalyvauti visose veiklose. Kiekvienas dalyvis ieškojo savo laimės kodo, kuris slypėjo susitikimuose su senais ir naujais draugais, čia gimusioje darnioje draugystėje, kartu patirtuose pojūčiuose, iššūkiuose, energingame ir judriame judėjime, geroje sveikatoje. Laimės kodas buvo užšifruotas dešimties dienų lobiuose, kurių paieškos neprailgo piešiant laimės simbolius su chna, dėliojant Lego, veriant papuošalus ar gaminant talismanus. Visi lobiai buvo sėkmingai surasti, sukurti, išbandyti, iššifruoti ir padovanoti.

Aktyviu ir sveikuolišku rytmečiu prasidėjusi kiekviena diena kvietė į susitikimus, nešė netikėtas staigmenas, dovanojo aktyvias ir netradicines veiklas. Pačią smagiausią iššūkių kupiną dieną teko plaukti plaustais. Jie talpino dvidešimt žmonių. Žemyn Šventosios upe įveiktas 12 km atstumas - nuo Veprių iki Upninkų tilto. Kupini emocijų visi džiaugėsi sėkmingai pasiekę tikslą, bet nuotykiai tuo nesibaigė – dar reikėjo pėsčiomis parkeliauti į stovyklą!

Stovyklautojus aplankė sveikesnio gyvenimo būdo propaguotojai „Žali žali“. Indrė ir Vincas Benevičiai vaikams surengė puikią edukacinę bei kulinarijos pamoką apie žalių daigų auginimą ir patiekalų gaminimą. Visi ragavo skanių ir sveikų žalių daigų, įvairių daržovių, salotų. Atviras ir nuoširdus, žingeidumą tenkinantis susitikimas buvo su vepriškiu Stanislovu Šikšniu, kuris labai įdomiai pasakojo apie savo bitininkystės hobį. Susidomėjimo sulaukė ir „Žolinčiaus akademijos“ žolininkas Marius Lasinskas, su kuriuo vaikai ėjo į turtingas Veprių pievas, pažino bei rinko naudingas žmogaus sveikatai žoleles. UAB „Emovents“ stovyklos teritorijoje įkūrė netikėtas pramogas, kurios skatino fizinį aktyvumą, judėjimą ir žaidimo azartą.

Geranoriška ir savanoriška jogos instruktorė Edita Zaleskaitė organizavo mankštą, kvietė pajusti žemės vėsą, pakylėti link saulės šviesos. Kitokią sveikuolišką patirtį žaidimuose, korekcinėse mankštose, sveikatinimo užsiėmimuose pademonstravo atvykę sveikuolių sąjungos atstovai. Tadas Petrikas suorganizavo pažintinį-orientacinį žaidimą, kurio metu stovyklos dalyviai aplankė gražiausias miestelio vietas, apylinkes, susipažino su gamtos ir kultūrinio paveldo objektais. Kiekvienas išbandė save, komandos stiprumą, darnumą, tapo atsakingais ne tik už save, bet ir už draugus.

Ypatingų svečių iš Molėtų neįgaliųjų humoro grupės „Molėtufka“ atvykimas į stovyklą suteikė peno apmąstymams. Jie ne tik vaidino aktualia emigracijos iš Lietuvos tema, bet ir atvirai papasakojo savo gyvenimo istorijas. Keli iš jų buvo sveiki ir aktyvūs žmonės, tačiau dėl nelemto atsitiktinumo ar ligos tapo prikaustyti prie vežimėlio, neteko regėjimo ar susidūrė su kita negalia. Tačiau jie įrodė, kad sveikatos galia slypi pačiame žmoguje ir tik jis pats gali pasirinkti, kaip gyventi.

Savanorių ir geradarių buvo daug. Stovykloje dirbo savanoriais: Ingrida Pociūtė, Benas Mackevičius, Gintarė Gailytytė. Prie stovyklos veiklų organizavimo, koordinavimo, sklandaus, saugaus ir įdomaus gyvenimo prisidėjo vadovų komanda: Eugenijus Jafimovas, Dalia Burneikienė, Nerijus Butėnas, Gintaras Markevičius, Svetlana Markevičienė ir Aldona Rudokienė.