2016 rugsėjo 09
Ar žinote, nuo ko prasideda įkvėpimas?

Ar žinote, nuo ko prasideda įkvėpimas? Kur sklando idėjos? Kaip atrasti savo judėjimo kryptį? Tokius klausimus kėlėme sau visas 10 dienų Atgajos pamainoje „Kvėpuojančios idėjos“.

Jau pirmąją dieną, patekę į skirtingiausių judėjimų maišalynę ir chaosą, pradėjome ieškoti vienintelio savojo šeimos judėjimo, kuris visiems kartu leistų įkvėpti ir išsaugoti tą įkvėpimą visai likusiai pamainai, o galbūt ir dar ilgesniam laikui. Vėliau papuolėme į Caro valdžios pinkles – teko veikti slapta ir saugotis. Tačiau Didysis Vilniaus seimas su Jonu Basanavičiumi priešakyje padėjo visiems susivienyti ir pradėti kovoti už Lietuvos laisvę ir prieš neteisingą, asmenybes ir idėjas naikinančią valdžią. Išsilaisvinę ir truputį pailsėję prisijungėme prie įdomaus, įvairiapusiško Keturvėjininkų judėjimo, kuris leido pasinerti į kūryba alsuojančią poeziją, patiems kurti ir pristatyti savo mintis skaitovų konkurse bei visą dieną veikusiame radijuje. Apsišniukštinėjus tarp savų, atėjo laikas pasisvečiuoti ir kitur, taigi, kitą dieną pabudome Prancūzijoje. Pasidomėję kita kultūra, susitikę su Arsininkais ir prisikvėpavę naujų idėjų, grižome namo.

Čia naujoves jungėme su tradicija – modernią muziką su lietuvišku folkloru, šiuolaikinį šokį su liaudies muzika. Tiek praėję susidūrėme su pačiais savimi – tais, kurie čiaudo užkulisiuose ir kartais bijo išeiti į sceną. Tai buvo diena, kai kalbėjome apie save, savo baimes, patirtis, kai lipome iš savo komforto zonų, už galimybių ribų, mokėmės suprasti, palaikyti ir labai mylėti vienas kitą. Kai supratome, kas yra meilė ir judėjome jos kvėpavimo ritmu. Tuomet apsilankėme Čikagoje, plaukėme laivu ir susitikome jūreivius, kūrėme ir savo meną rodėme vieni kitiems, džiaugiamės, bendravome vieni su kitais ir daugybe tautų.

Pabuvoję už Atlanto, pasimatėme su įkvepiančia asmenybe Artūru Barysu-Baru. Apsilankėme jo studijoje ir bandėme suvokti, kas yra vieno žmogaus judėjimas ir kad visa tai, kas yra gražu, yra gražu. Stebėjome performansus, kūrėme modernius trumpo metro filmus apie save, savo patirtis, idėjas. Po tiek emocijų atėjo laikas pasirūpinti savo sveikata. Prisijungėme prie Sveikuolių judėjimo, stengėmės judėti kartu su jais ir tik nepritrūkti deguonies. Sujungėme savo sielą ir kūną, sveikinome saulę ir atsipalaidavome. Štai taip, žingsnelis po žingsnelio, priartėjome prie vieno iš svarbiausių – savo paties vidinio judėjimo. Artimai bendravome šeimose, pasitikėjome, išsisakėme, ieškojome savęs ir vienas kito, kalbėjomės patys su savimi, geriau pažinome savo pačių mintis, norus, svajones.

O kiekvieną vakarą leisdavome kartu, prie laužo. Dainavome, šokome ir kvėpavome vienu ritmu. Tai buvo akimirkos, kai tikrai buvome vienas didelis įkvėptas judėjimas, kuris niekada nebus užmirštas ir liks mūsų mintyse ir idėjose. Po tokių bendrystės momentų grįždavome į šeimos vakarus, kuriose viską išsakę galėdavome nurimti nuo įspūdžių ir pabūti su pačiais brangiausiais ir artimiausiais. Tuomet užmerkdavome akis ir nekantriai laukdavome kitos įkvepiančios ir idėjų kupinos dienos, išmokančios vis kažko naujo.

Kitos naujienos