2017 sausio 30
Rudens stovykla,,Kodėl taip?“ ir savanoriai

Kad stovyklauti galima ne tik vasarą pabandėme įrodyti Rudilių Jono Laužiko daugiafunkciame centre 2016 m. lapkričio 2-6 dienomis.

Jautėme įsipareigojimą – sėkminga vasaros stovyklos praktika parodė, kad norinčių stovyklauti vaikų rajone yra, o stovyklos bazė natūraliai formuojasi buvusių klasių patalpose mūsų daugiafunkcio centro patalpose. Šį kartą stovyklautojams, kurių šį kartą pakvietėme aštuoniolika, pasiūlėme savanorystės idėjas pristatančią programą ,,Kodėl taip?“.

Savanoriška veikla labai sparčiai populiarėja Lietuvoje ir visame pasaulyje. Daug jos apraiškų ir mūsų rajone. Žinoma, kad savanoriška pagalba ypač reikalinga įvairią atskirtį patiriantiems žmonėms, socialinėms grupėms, todėl ir pabandėme ieškoti savo artimiausioje aplinkoje tų vietų, kuriose tokia savanoriška pagalba būtų reikšminga. Pradėjome nuo Kupiškio Šv. Kazimiero vaikų globos namų. Susitikimui su vaikais paruošėme savo „mokytojus“ - stovyklos dalyvius, kurie mokė mažuosius globotinius žaisti šaškėmis, skaitė pasakas, kepė pyragą, mokėsi dainuoti, o užsiėmimų pabaigoje surengė nedidelį koncertą.

Savanoriškos veiklos patirtimi pasidalino Kupiškio jaunimo centro darbuotojai. Jie ruošėsi maisto žvėreliams rinkimo akcijai, supažindino su kitomis savo iniciatyvomis, pademonstravo originalią profesionalios fotografijos kolekciją, surengė fotosesiją visiems stovyklos dalyviams, o centro direktorė Edita stovyklautojus paragino išsikepti patiems saldžiųjų blynelių iš paruoštų produktų. Blyneliai buvo labai skanūs ir jų kaip mat neliko. Nepaisant vykstančių remonto darbų galėjome išbandyti ugnies žonglierių instrumentus, didžėjaus įrangą, pabandyti žaisti pulą.

Parapijos namuose įsikūrusi organizacija „Caritas“ ne visiems stovyklautojams buvo žinoma, todėl susitikimas su Kupiškio „Caritas“ vadove buvo pirma pažintis su šios katalikiškos organizacijos veikla. Kiekvienas stovyklautojas galėjo išsakyti savo nuomonę apie tai, kodėl mūsų aplinkoje yra tiek stokojančių ir kaip jiems galime padėti. Toje diskusijoje buvo kalbama ir apie benamius žmones, kurių rajone yra apie keturiasdešimt ir apie tai, kodėl susiklostė tokia situacija.

Subačiaus senelių namuose, kurie yra Kupiškio socialinių paslaugų centro dalis, beveik visi stovyklautojai lankėsi pirmą kartą ir buvo maloniai nustebinti ypač rūpestingai prižiūrima ir estetiškai tvarkoma įstaigos vidaus aplinka. Pakanka pasakyti, kad šių namų koridoriaus sienas puošianti istorinių Kupiškio krašto fotografijų kolekcija galėtų būti geras pavyzdys, kaip galima prasmingai reprezentuoti savo gyvenamą vietovę tuo pačiu papuošiant pastato interjerą. Be abejo, tai liudiją gerą įstaigos vadovės estetinį skonį ir įsipareigojimą savam kraštui. Gerokai nuogąstavome, kad bendravimas su senyvo amžiaus ir dažnai ligotais žmonėmis bus sunkus išbandymas mūsų paaugliams. Į negalių kamuojamą senyvą žmogų atkreipti dėmesį, su jais bendrauti nėra kasdienė jų patirtis. Nustebino tai, kad beveik visiems mūsų stovyklautojams labai patiko bendrauti su senukais – kalbėjosi apie jaunystę, apie šeimas, darbus ir pomėgius, žaidė šaškėmis, skaitė knygas garsiai. Stovyklautojas Domantas akordeonu pagrojo net ir tiems gyventojams, kurie negalėjo dėl sveikatos būklės dalyvauti koncerte, kurį baigiantis viešnagei surengė mokytojos Ingos Baniulienės parengti mūsų stovyklos dainininkai ir muzikantai.

Šepetos pensionate lankėme puikiai įrengtas patalpas, kuriose vyksta šio pensionato gyventojų užsiėmimai – rankdarbių, fizinių pratybų ir relaksacijos kabinetai, ypač visus pralinksmino kreivųjų veidrodžių kabinetas.

Kaip globojami gyvūnai sužinojome Panevėžio gyvūnų globos namuose. Teko visiems pamatyti ir patirti, kad gyvūnais rūpintis tenka pradėti nuo švaros palaikymo, voljerų valymo, tenka priprasti prie nelabai malonaus kvapo. Taigi savanorių ten ypač reikia nors toli gražu ne visi, kurie pradeda savanoriauti ilgiau gali tęsti šią veiklą. Savanoriška veikla reikalauja pasiryžimo ir kantrybės, o tai nėra tokios dažnos savybės.

Aplankytas Anykščių baseinas ir medžių lajų takas buvo savotiška premija už gerą dalyvavimą visoje programoje, kuri truko penkias rudens atostogų dienas ir keturias naktis. Stovykla su nakvynėmis leido ne tik sužinoti kaip ir kur veikia savanoriai bet ir patirti daug įdomių akimirkų, kartu pabūti draugų būrelyje.

- Rudilių Jono Laužiko daugiafunkcio centro direktorius Algirdas Venckus

Kitos naujienos