2017 lapkričio 15
Prasmingos rudens atostogos Kuršių Nerijoje

Jau antrus metus iš eilės Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras mokinių rudens atostogų metu (spalio 30 d. – lapkričio 3 d.) Kuršių Nerijoje organizavo keliaujančią stovyklą „Atostogos su Neringa“.

Stovykloje dalyvavo 50 Klaipėdos, Kretingos rajonų bei Klaipėdos miesto mokyklinio amžiaus vaikų, kurie nepabūgo grėsmingo rudeniško oro ir pėsčiomis per penkias dienas apkeliavo visą Kuršių Nerijos nacionalinį parką. Vaikų laukė įdomūs susitikimai su Parko direkcijos darbuotojais, Neringos miesto bendruomenės atstovais, ekskursijos, edukacijos, praktiniai mokymai kaip išgyventi gamtoje, išlikimo galimybėmis, priemonėmis, būdais, maisto ir inventoriaus gaminimu žygyje.

Stovyklos vadovai Laisvalaikio centro direktorė Skaidra Karalienė, turizmo būrelio vadovas Ernestas Bukauskas, Šaulių sąjungos atstovas Vydas Verbilis bei KASP 3 – iosios rinktinės 302 kuopos savanoris Simas Kvasys stebėjosi vaikų ištverme, gebėjimu pastebėti ir džiaugtis Kuršių Nerijos kraštovaizdžiu, draugiškumu, pagalba ir atjauta vienas kitam.

Štai ką apie stovyklą „Atostogos su Neringa“ pasakoja patys stovyklos dalyviai: Ema, Saulius ir Anelė.

Ema: „Šioje stovykloje gavau tokios patirties, kurios negalėčiau gauti niekur kitur. Įgijau savarankiškumo, atsakomybės jausmą, pradėjau labiau pasitikėti savimi ir net būdama viena nebesijaučiu tokia vieniša. Dabar žinau -  kad ir kas būtų beveik visi išbandymai mano jėgoms. Taip pat išmokau ir pralaimėti bei jausti saiką ir pataupyti sveikatą. 

Susirinkę žmonės buvo puikūs, tikrai artimai susibendravome. Jaučiausi priimta tiek vaikinų tiek merginų tarpe. Vadovai patys geriausi! Jie man puikus pavyzdys, galiu mokytis iš jų pasakojimų ir vertingų patarimų. Kiekvienas jų pasakytas geras žodis man reiškia labai daug, nes žinau, kad jie kalba nuoširdžiai. Jų kritika žymiai veiksmingesnė nei , pavyzdžiui, tėvų , nes iškarto susivokiu ką reikėtų pagerinti, daryti kitaip.

Žygiai man buvo tikras išbandymas. Buvau iš anksto perspėta dėl sunkumų. Tačiau jie man padeda įvertinti kasdienius gyvenimo privalumus ir net šokoladinis saldainiukas, lova ir dušas tampa didžiausiu malonumu. Gyvenimo sąlygos buvo neprastos, maistas galėjo būti ir geresnis, bet džiaugiausi, kad tik valgyt duoda. 

Laisvo laiko buvo pats tas, tik galėjome anksčiau eiti gulti ir vėliau keltis. Ekskursijos buvo neblogos.  Svarbiausia, kad vadovai visada būdavo šalia kai reikėjo patarimo ar paskatinimo, be jų būtu žymiai sunkiau, nebūtų prasmės parodyti ko esi vertas. Labiausiai patiko orientacinės varžybos kur galėjau išmėginti savo jėgas. Tos varžybos įrodė mano sugebėjimus, dabar tikrai nebijosiu būti palikta miške viena su žemėlapiu.

Dėl šios stovyklos dabar jaučiuosi labiau subrendusi ir sustiprėjusi visapusiškai. Ji panaikino daugelį mano abejonių ir nepasitikėjimų.“

Saulius: „Stovykla man labai patiko, buvo viena iš geriausių mano buvusių stovyklų . Kas joje jau buvo gerai tai - pirmiausiai vieta - Kuršių Nerija, kurioje yra tik gamta ir trupučiuką civilizacijos. Antra tai miegojimo vietos ten kur aš miegojau tai buvo fantastiška miegoti karinėje bazėje ant normalių lovų, normali patalynė, ir patalpos šilta, tik džiaukis. Trečia, tai vadovai - buvo patys geriausi jie buvo mums labai malonūs, atrodė kad jie kaip mes, tik truputį užaugę . Ketvirta tai būtų paties dalyviai jų amžius tarp 12-18 metų jie visi buvo draugiški , malonūs, padedantys vienas kitam kada reikia. Penkta, tai būtų maršrutas jis buvo įdomus  ir geras. Mes ėjome apie 100 km ir tikrai atrodo kad tai daug, bet kai baigi tuos kilometrus, tai atrodo taip lengva. Šešta, tai yra gidams kurie mums pravedė istorijų paskaitų apie Kuršių Neriją ir apie Nidą. Aišku, tai nebuvo faina tikrai man buvo nuobodu, bet kai kuriose vietose buvo žiauriai įdomu. Kas nepatiko - tai nepatiko maistas tikrai ne visada skanu ir malonu buvo jį valgyti. Skanesnį gaminomės patys, kurį mokė gaminti gamtoje vadovas Ernestas. Visą laiką svajojau apie didelį kebabą. Labai dižiausias Ačiū yra organizatoriams tai butų Ernestas Bukauskas, Skaidra Karalienė, Vydas Verbilis, kad suorganizavo tokią nuostabią stovyklą. Ačiū !!!“

Anelė: „Man stovykla buvo tokia pirmoji. Kadangi esu jaunoji šaulė, tai nebuvo sunku. Daug laiko esu praleidusi lauke pratybose. Man labai patiko Neringos gamta. Čia buvau pirmą kartą. Beveik visą laiką lijo. Ir dėl to pergyveno tėvai. Bet mes turėjome kur išsidžiovinti rūbus, batus. Kur gyvenome visur buvo šilta, dušai. Todėl gyvenome tikrai gerai. Labai patiko žygis po Juodkrantę ir Nidą. Negalvojau, kad tiek daug ten visko yra. Buvo įdomios gidės. Čia norėsiu sugrįžti dar. Patiko susitikimai su vietiniais, Nidos kunigu Rimvydu. Nors būdavom ir pavargę visada laukdavau vakaro, kai susisėdę ratu visi kalbėdavomės. Labai patiko, kad vadovai tokie patys kaip ir mes. Ir verkė, kai lankėme kapines, ir juokavo kai kas nors ką nors juokingo pasakydavo. Visi buvo labai draugiški, nes visus siejo vienas tikslas. Grįžau namo pavargusi, bet labai laiminga. Kitoj stovykloj tikrai dalyvausiu.“

Organizuojant stovyklą geranoriškai prisidėjo partneriai: KASP 3 –ioji rinktinė ir jos 302 kuopos vadovybė, Gargždų atviras jaunimo centras, Lietuvos Šaulių sąjunga, Neringos gimnazija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybes sienos apsaugos tarnyba prie VRM pakrančių apsaugos rinktinė, Juodkrantės Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba.

Mūsuose įprasta organizuoti stovyklas vaikams vasaros metu. Tačiau vaikai turi prasmingai leisti laiką ir pavasario, rudens bei žiemos atostogų metu. Ši stovykla padėjo vaikams formuoti savo fizinius, protinius, dvasinius gebėjimus, juos pritaikyti ne tik unikalioje Neringos gamtoje, bet ir praktiniame gyvenime. Ugdėsi patriotiškumas, pilietiškumas, vaikai buvo supažindinti su istorinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis, prasmingai ir turiningai leido laisvalaikį, ugdėsi pagarba gamtos ir kultūros paveldui, gamtinei bei gyvenamajai aplinkai, puoselėjo žygeivystės tradicijas. Tokia stovykla skatins vaikus domėtis turizmu, žygeivyste, kaip universalia sveikatingumo veikla. Formuosis supratimas apie turizmą kaip apie vieną iš savisaugos ir saviauklos priemonių.

Svarbiausia, kad tokios stovyklos metu ugdėsi įvairios vaikų kompetencijos: asmeninės, komunikavimo, socialinės, pažinimo ir iniciatyvumo. Keliaujančios stovyklos - puikus būdas vaikui fiziškai sustiprėti, pažinti save, supančią aplinką, kada nėra patogios aplinkos, komforto. Vaikas pradeda labiau vertinti tai, ką turi: jaukius namus, skanų maistą, mylinčius ir gerbiančius jį žmones. Nesunku pastebėti, kaip vaikas keičiasi tokios stovyklos metu. Atsiranda savarankiškumas, atsakomybė už save, už artimą, atsiranda noras bendrauti tarpusavyje, nebeįdomūs ir nebereikalingi tampa išmanieji telefonai. Būtina tokių stovyklų metu kasdienė refleksija, kada ir vaikai, ir vadovai dalinasi išgyvenimais, emocijomis, patyrimais. Atsiranda nuoširdus santykis, pasitikėjimas ir įsivertinimas. Tiek vadovams, tiek stovyklos dalyviams.

Tokia keliaujanti stovykla organizuojama jau antrą rudenį. Dėka Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centre veikiančio turizmo būrelio (mokyt. Ernestas Bukauskas), šios stovyklos tampa tradicija ir stovyklų veikla susidomi vis daugiau vaikų ir tėvų. Sekanti stovykla kvies vaikus į žygius ateinantį pavasarį.

Kitos naujienos