2016 rugsėjo 21
O kas būtų, jeigu būtų...?

O kas, jeigu? O kas, jeigu šios pamainos nebūtų? O kas, jeigu nebūtų susidariusios tokios šeimos? Kas, jeigu vadovai ir vaikai nebūtų susitikę? Kas, jeigu nebūtų Atgajos? Į visus klausimus mes atsakymų neturime, tai ne mūsų valioje, tačiau aišku kaip diena, kad jeigu viso šito nebūtų, daugelio žmonių gyvenimai būtų kitokie.

Šiais metais aš turėjau galimybę dar kartą pasimėgauti šia magija-pasaka ir atrasti save iš naujo. Pamainoje „O kas būtų, jeigu būtų?..“ su Bangos šeima patyrėme daug džiaugsmo ir laimės. Visą gyvenimą liksiu dėkinga likimui, kad suteikė galimybę pažinti naujus brolius, seseris ir tėvus. Sakoma, kad su teisingais žmonėmis visur gerai. Taip pat sakoma, kad tinkamoje vietoje gyventi lengviau. Man pasisekė. Šį kartą buvo ir teisingi žmonės, ir vieta.

Prisiminus pamainą, prieš akis iš karto iškyla paskutinės dienos vaizdas. Begalės ašarų ir pažadai susitikti kitais metais glosto širdį ir tik dar kartą įrodo, kad dešimt dienų buvo nugyventos ne veltui. Neįtikėtina, kiek daug pastangų ir sielos kiekvieną dieną vadovai sudeda į menkiausią detalę. Su kokiu užsivedimu jie persikūnija į naujus vaidmenis ir su kokia meile atlieka vieną sunkiausių darbų pasaulyje – moko vaikus žmogiškumo ir vertybių. Mano pamainoje susirinko labai stipri vadovų komanda, viršaitės ir visa administracija.

Jeigu manęs paklaustų apie mėgstamiausią pamainos dieną, turbūt papasakočiau apie Didžiojo Brolio valdymo dienas ir raganų įsiveržimą į stovyklą. Tomis dienomis buvo be galo smalsu, kuo gi viskas baigsis. Taip pat buvo įdomu, kai po vieno laužo tėvai surengė folkmodernų vakarėlį, vizualikos idėja – naudoti projektorių miško fone – man atrodo geniali. Taip pat man žiauriai patiko vis kitoje vietoje vykstantys šeimos vakarai. Kartą vakare paplūdimyje stebėdami žvaigždes turėjome galimybę visi kartu sekti neįtikėtinai lėtai krentančią žvaigždę. Kai pagalvoji, visos pamainos metu aš asmeniškai ir kartu su šeima patyriau tiek nuostabių ir nepakartojamų dalykų, kad sunkiai tikisi, jog praėjo vos 10 dienų.

Iš tikrųjų be galo džiaugiuosi ir netgi didžiuojuosi „O kas būtų, jeigu būtų?..“ pamaina.

 

Stovyklautoja Veronika Lukša

 

 

Kitos naujienos